Ženklai išduodantys, jog gyvūnui ką nors skauda
Prieš keletą dešimtmečių veterinarijos medicina skausmą traktavo kaip fiziologinį reiškinį, kuris yra būtinas sužeistam ar sergančiam gyvūnui. Nesupraskite neteisingai, nes tai nebuvo žiaurumo apraiška. Buvo manoma, jog skausmas padeda gyvūnui išlikti sąlyginai ramiam ir paklusniam. Tuomet daktarui tampa lengviau jį gydyti ir atlikti įvairias procedūras bei tyrimus.
Taip pat buvo manoma, jog nėra jokio patikimo būdo patikrinti, ar gyvūnas jaučia skausmą ir ar jam reikalinga pagalba mažinti skausmo įtakotas kančias. Šiandien viskas apsivertė aukštyn kojomis: veterinarai gydo skausmą tol, kol įsitikina, jog gyvūnas nepatiria nemalonių potyrių.
Kodėl svarbu ir būtina pastebėti, kuomet gyvūnui pradeda ką nors skaudėti?
Skausmo stebėjimas ir savalaikė kova su juo yra svarbus šiuolaikinės veterinarijos medicinos aspektas. Atitinkamas dėmesys skausmui paspartina gyvūno sveikimo procesą tiek nuo sužeidimų, tiek po operacijų ar ligos metu. Iš kitos pusės adekvati reakcija į skausmą sumažina gyvūno patiriamą stresą, užtikrina tobulesnę jo egzistenciją ir tiesiogiai įtakoja Jūsų draugužio gyvenimo amžių.
Skirtingos skausmo rūšys
Ūmus skausmas kyla susižeidus, atliekant operaciją, patyrus nudegimą ar infekciją. Jis gali būti ypač nemalonus, tačiau dažniausiai trunka neilgai ir išnyksta, kuomet sėkmingai įveikiama jo priežastis.
Chroniškas skausmas yra ilgalaikis ir atsiranda palengva. Lėtinį skausmą gali nulemti tokios su amžiumi atsirandančios ligos kaip artritas, kaulų ligos ir vėžys. Su tokiu skausmu sudėtinga kovoti, kadangi jis gali tęstis metų metus ar trukti visą augintinio gyvenimą. Kadangi chroniškas skausmas atsiranda iš lėto, kai kurie gyvūnai įpranta su juo gyventi ir sėkmingai toleruoja. Tačiau veterinarui tokį skausmą nustatyti labai sunku.
Kaip suprasti, jog gyvūnui ką nors skauda?
Kai žmogui ką nors skauda, jis skundžiasi. Tačiau gyvūnai instinktyviai skausmą slepia, todėl iš jų dažniausiai neišgirsime nei cyptelėjimo, bent jau iki tol, kol jis tampa išties nebepakeliamas. Kaip tuomet suprasti, kad Jūsų augintinis patiria skausmą?
Kadangi gyvūnai negali kalbėti, šeimininkai turėtų labai atidžiai stebėti švelniakailio draugužio elgesio pokyčius. Štai keletas būdingų elgesio savybių, kurios išduoda, kad gyvūnui gali skaudėti:
- neįprastas tylumas, ramumas, apatija, nereagavimas į aplinką
- inkštimas, kaukimas ar kiti nuolatiniai nepasitenkinimo garsai
- kandžiojimąsis
- nuolatinis tam tikros kūno vietos laižymas ar kramtymas
- keistai linksmas, agresyvus ar perdėtai nuolankus elgesys
- nuleistos ir prie galvos prigludę ausys
- nenoras ėsti ar miego sutrikimai
- padidėjęs nei įprasta meilumas
- gyvūnas neranda patogios vietos – nuolat keičia poziciją ir joje neužsibūna
Jeigu įtariate, kad Jūsų gyvūnui ką nors skauda, kreipkitės pagalbos į veterinarijos kliniką. Gydytojas padės išsiaiškinti problemos priežastį ir pasiūlys tinkamus jos šalinimo būdus. Jums reikės papasakoti apie gyvūnėlio įpročius, įprastą elgesį, aktyvumo lygį, toleranciją kitiems žmonėms ir t.t.
Dauguma gyvūnų, ypatingai katės, natūraliai maskuoja skausmo ženklus saugodamas save nuo kitų plėšrūnų. Tačiau skausmo apraiškų nebuvimas nereiškia, kad gyvūnui neskauda. Jeigu Jums atrodo, kad sužeidimas, liga ar kita gyvenimiška situacija Jums pačiam būtų skausminga, būtų teisinga manyti, jog gyvūnui patiria tokius pat nemalonius fizinius pojūčius.
Kaip šeimininkas gali padėti savo augintiniui?
Žinoma, geriausia, jog visapusiškai gyvūną apžiūrėtų ir jo sveikatą įvertintų veterinaras. Su gydytojų taip pat reikėtų pasitarti, kaip Jūs paprastai ir savarankiškai namuose galėtumėte stebėti, ar skausmas pamažu mažėja.
Labai gera priemonė yra masažas. Masažiniai judesiai atliekami nuo galvos iki kojų padės gyvūnui atsipalaiduoti ir nuramins jį. Glamonės padeda palaikyti artimą ryšį su Jūsų draugužiu, o taip pat pastebėti patinimus, įdrėskimus bei sumušimus, kurie gali kelti nemalonų šalutinį poveikį. Jeigu pastebėjote, jog masažuojant gyvūnas jaučia diskomfortą, nedelsdami nutraukite šią procedūrą ir kreipkitės į veterinarą.
Ir pabaigai labai svarbi taisyklė:
Labai svarbu neduoti jokių vaistų gyvūnui nepasitarus su veterinaru. Kai kurie skausmą mažinantys vaistai ar jų kombinacijos gali būti nuodingi vartojami net mažomis dozėmis.